- iškivinkliuoti
- iškivìnkliuoti 1. tr. L190 išnarplioti. 2. refl. išsikapanoti, išsisukti: Būčiau nuklimpęs, tik nustvėręs už karklų šiap tep išsikivìnkliavau Gs. Vos tik išsikivìnkliavau iš prūsų nagų Alk. \ kivinkliuotis; iškivinkliuoti; parkivinkliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
